Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas, kilus konfliktui dėl strategiškai svarbios Arkties salos Grenlandijos, pagrasino įvesti didelius baudžiamuosius muitus kelioms Europos sąjungininkėms. Anot jo, šios priemonės paveiktų Daniją, Vokietiją, Prancūziją, Didžiąją Britaniją, Norvegiją, Švediją, Nyderlandus ir Suomiją.
Trumpas platformoje „Truth Social“ pareiškė, kad nuo 2026 metų vasario 1 dienos visiems prekių importui iš šių šalių bus taikomas dešimties procentų muito mokestis, kuris iki birželio 1 dienos gali pakilti iki 25 procentų. Jis susiejo šių mokesčių panaikinimą su susitarimu dėl visiško Grenlandijos perleidimo Jungtinėms Valstijoms.
Šio eskalavimo priežastis – JAV prezidento kaltinimas, kad minėtos tautos, palaikydamos Grenlandijos priklausomybę Danijai, kelia pavojų Arkties saugumui. Trumpas laikosi nuomonės, kad tik JAV gali veiksmingai apsaugoti salą nuo Rusijos ir Kinijos ambicijų. Jis daugianacionalinę karinę žvalgybinę misiją, kurioje dalyvauja ir Vokietijos kariuomenė, pavadino „itin pavojinga situacija“. Europos šalių buvimas esą skirtas padėčiai vietoje įvertinti ir JAV susirūpinimui neutralizuoti.
Tuo pat metu Danijos sostinėje Kopenhagoje ir Grenlandijos sostinėje Nuke tūkstančiai žmonių susirinko į protesto demonstracijas. Dalyviai, skanduodami „Grenlandija neparduodama“, reikalavo išsaugoti Grenlandijos suverenitetą ir savarankiškumo teisę. Aukšto rango JAV parlamentarai, šiuo metu esantys Kopenhagoje, taip pat parodė norą diskutuoti, siekdami sumažinti diplomatinius įtampus NATO viduje. Grenlandija, kaip autonominė teritorija, priklauso Danijos Karalystei ir turi didelių naudingųjų iškasenų bei strateginių laivybos maršrutų.
