Vokietijos kariuomenė ('Bundeswehr') nusiuntė žvalgybinę grupę į Grenlandiją, kad paremtų šią Arkties salą saugumo klausimais. Šio žingsnio priežastis – JAV prezidento Donaldo Trumpo pasikartojantys reikalavimai perimti šią Danijos karalystei priklausančią teritoriją JAV kontrolei. Trumpas savo reikalavimus grindžia nacionalinio saugumo interesais bei augančia Rusijos ir Kinijos įtaka regione.
Vokietijos vyriausybė ir kitos Europos NATO narės atmeta šiuos reikalavimus ir pabrėžia Danijos 'teritorinę neliečiamybę'.
Gynybos ministras Boris Pistorius maždaug 15 karių išsiuntimą pavadino patikimumo signalu sąjungininkams. Vis dėlto, jis pabrėžė, kad nesitiki karinės eskalacijos ar realaus JAV aneksijos. Pistorius ragino išlikti ramiam ir JAV ambicijas pavadino NATO istorijoje beprecedentėmis.
CDU užsienio politikos atstovas Armin Laschet taip pat perspėjo apie aljanso galimą suirimą, jei JAV imtųsi karinių veiksmų prieš mažesnę šalį partnerę. Jis Trumpo veiksmus pavadino 'nekilnojamojo turto agento' strategija, kuri, atrodo, pirmiausia siekia teritorijų plėtimo.
JAV administracija Europos misijos nesureikšmino. Pasak Baltųjų rūmų, atvykusių Europos karių buvimas niekaip nepakeičia siekio įsigyti Grenlandiją. Vašingtone vykęs Danijos, Grenlandijos ir JAV atstovų krizės susitikimas baigėsi be susitarimo; tik buvo sutarta įsteigti darbo grupę JAV saugumo susirūpinimams aptarti.
