Europos Sąjunga (ES) reaguoja į JAV prezidento Donaldo Trumpo ketinimus perimti Grenlandijos kontrolę. Siekdama suderinti bendrą strategiją, buvo sušauktas neeilinis valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimas. Pagrindinis svarstymų klausimas yra tai, kaip Europa gali atsakyti į Jungtinių Valstijų teritorinius siekius nepadarydama nepataisomos žalos transatlantiniams santykiams.
Grenlandija, kuri yra autonominė Danijos Karalystės teritorija, vaidina pagrindinį vaidmenį dabartinėje geopolitikoje. Ši sala domina ne tik dėl savo didžiulių retųjų žemių ir kitų žaliavų atsargų, bet ir dėl strateginės svarbos, kurią ji įgyja dėl poliarinio ledo tirpimo, atveriant naujus laivybos maršrutus. Donaldas Trumpas jau per savo pirmąją kadenciją išreiškė susidomėjimą sala, tačiau tuomet Danijos vyriausybė ir Grenlandijos vadovybė tai griežtai atmetė.
Europos politikoje JAV prezidento veiksmai stebimi kritiškai. Vyrauja didelis sutarimas, kad Grenlandija nėra prekė. Ekspertai pažymi, kad JAV, įsitvirtinusios saloje, galėtų masiškai išplėsti savo karinę įtaką Arkties regione, o tai paveiktų ir saugumo padėtį Rusijos bei Kinijos atžvilgiu. Suplanuotu viršūnių susitikimu siekiama sustiprinti Danijos suverenitetą ir suformuoti uždarą frontą prieš vienpuses teritorines pretenzijas.
