Jau keturis metus nuo plataus masto įsiveržimo į Ukrainą, Rusijos valdžia, vadovaujama Vladimiro Putino, atsidūrė nevienareikšmiškoje padėtyje. Nors šalis susiduria su logistikos ir saugumo kliūtimis, pasaulinėje arenoje atsiveria naujos perspektyvos. Pagrindinis Rusijos strategijos aspektas išlieka tarptautinių sankcijų valdymas ir eksporto kelių užtikrinimas.
Neseniai Baltijos jūroje įvyko incidentas su vadinamuoju „šešėlinės laivyno tanklaiviu“. Šis laivas, kuris, kaip įtariama, naudojamas Rusijos naftai gabenti apeinant sankcijas, išvengė Vokietijos federalinės policijos patikros Fehmarno sąsiauryje. Tokie įvykiai pabrėžia įtampą tarptautiniuose vandenyse ir Rusijos pastangas išlaikyti savo ekonominį gyvybingumą, nepaisant ribojamųjų priemonių.
Geopolitiniu požiūriu Kremlius su lūkesčiu žvelgia į valdžios pasikeitimą Jungtinėse Amerikos Valstijose. Stebėtojai Donaldo Trumpo sugrįžimą į Baltuosius rūmus vertina kaip galimą „laimėjimą“, nes tai galėtų susilpninti Vakarų paramą Kijevui. Nepaisant to, išlieka didelis nerimas: karo sukelta ekonominė našta, technologinė priklausomybė ir ilgalaikė izoliacija nuo Europos rinkų slegia stipriai.
Kultūriniai ir intelektualiniai balsai, tokie kaip rašytojo Viktoro Jerofejevo, perspėja apie gilią Rusijos visuomenės transformaciją. Jis apibūdina atmosferą, kurioje kovos šlovinimas vis labiau valdo kasdienį gyvenimą, o grįžimas prie taikaus sugyvenimo su Vakarų šalimis tampa tolima perspektyva. Artimiausi mėnesiai parodys, ar Maskvos strateginės viltys gali nustelbti struktūrinius trūkumus.
