Politinė padėtis Irane paaštrėjo po pranešimų apie didelio masto pastarojo meto masinių protestų numalšinimą. Vašingtone Reza Pahlavi, 1979 m. nuversto šacho sūnus, tarptautinę bendruomenę paragino „tiksliai įsikišti“ (reikalauti Intervencijos). Jis pabrėžė, kad tam nereikalingos sausumos pajėgos, o reikalinga parama, kuri susilpnintų valstybinį aparatą ir pagreitintų režimo žlugimą. Pahlavi mano, kad turi unikalią poziciją vadovauti įpėdinei vyriausybei.
Tuo pat metu aktyvistai ir žmogaus teisių organizacijos, tokios kaip „Amnesty International“, praneša apie didelio masto saugumo pajėgų smurtą. Šimtai žmonių buvo savavališkai sulaikyti, yra daugybė aukų. Daugelyje šalies vietovių internetas vis dar blokuojamas, o tai apsunkina informacijos gavimą. Hamburge gyvenanti ištremta moteris pateikė pavyzdį apie artimųjų likimo nežinomybę tėvynėje.
Diplomatiniu lygmeniu pastebimas didelis susiskaldymas. Kol JAV prezidentas Donald Trump ir Izraelio ministras pirmininkas Benjamin Netanjahu demonstruoja glaudų bendradarbiavimą ir žada karinius smūgius Irano branduolinei programai bei paramą demonstrantams, Maskva perspėja dėl tolesnės eskalacijos. Kremliaus teigimu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia tarpininkauti, kad sumažintų įtampą regione. Rusija taip pat pasmerkė JAV grasinimus kaip kontrproduktyvius.
